Pointing pairs (rodančios poros) yra pirmoji technika, priverčianti dvi sritis kalbėtis tarpusavyje, ir ji išvalo kandidatus, kurių nepaliestų jokie vienos srities skenavimai. Idėja paprasta: jei skaitmuo įkalintas vienoje bloko linijoje, jis uždraustas likusioje tos linijos dalyje.
Paimk bloką ir vieną skaitmenį, kurio jam dar trūksta. Pažiūrėk į kiekvieną bloko langelį, kuriame tas skaitmuo dar yra kandidatas. Jei visi jie yra toje pačioje eilutėje, tada, kuris langelis galiausiai gaus skaitmenį, jis pateks į tą eilutę. Bloke skaitmuo turi būti kažkur, todėl eilutės dalis skaitmens sunaudojama bloko viduje, ir skaitmenį galima ištrinti iš tos eilutės langelių kituose dviejuose blokuose.
Du tokie langeliai sudaro pointing pair, trys sudaro pointing triple, o logika ta pati. Tas pats galioja ir stulpeliams.
| Pointing pair | Bloko ir linijos redukcija | |
|---|---|---|
| Skaitmuo apribotas | viena linija bloko viduje | vienu bloku linijos viduje |
| Trini iš | likusios tos eilutės ar stulpelio dalies | likusios bloko dalies |
| Kryptis | blokas rodo į išorę išilgai linijos | linija sumažina bloką |
| Išvalyti langeliai | iki 6, kituose dviejuose blokuose | iki 6, tame pačiame bloke |
Abu vadinami užrakintais kandidatais, ir verta juos išmokti kaip porą, nes jų ieškai priešingomis kryptimis.
Stebėk skaitmenį 1 6 bloke.
6 blokui reikia 1, ir vieninteliai likę langeliai jai yra D7 ir D8, abu D eilutėje. Taigi D eilutės 1 gyvena 6 bloke, o D4 ir D5 5 bloke praranda savo 1.
Du langeliai neprivalo būti greta ir gali turėti daugybę kitų kandidatų. Svarbu tik tai, kad joks trečias bloko langelis negalėtų priimti 1.
Pointing pairs pradeda svarbėti maždaug vidutiniame klasikiniame sudoku ir yra būtinos nuo Sunkaus lygio, tiek klasikiniame, tiek Killer sudoku. Tai ir mentalinis įprotis, slypintis už daugumos pažangių raštų: rask, kur skaitmuo negali būti, ir lenta pasakys likusį.