Sudoku šiuolaikine forma išrado amerikiečių architektas Howard Garns, ir ji pirmą kartą išspausdinta kaip „Number Place“ žurnale Dell Pencil Puzzles and Word Games 1979 m. gegužę. Japonų leidėjas Nikoli atnešė ją į Japoniją 1984 m. pavadinimu „Sūji wa dokushin ni kagiru“, o pavadinimas buvo sutrumpintas į Sudoku. Pasauline manija ji tapo, kai Londono The Times pradėjo ją spausdinti 2004 m. lapkričio 12 d. Toliau pateiktos datos ir pavadinimai paimti iš šaltinių, nurodytų kiekvieno skyriaus pabaigoje.
Howard Garns (1905–1989), pensininkas architektas iš Connersville, Indiana, sukūrė galvosūkį, kurį dabar vadiname sudoku. Jis pasirodė kaip „Number Place“ žurnale Dell Pencil Puzzles and Word Games 1979 m. gegužę, 9x9 tinklelyje su devyniais 3x3 blokais ir taisykle, kad nuo 1 iki 9 kiekvienoje eilutėje, stulpelyje ir bloke pasirodo po kartą.
Dell autoriaus nenurodė. Galvosūkių redaktorius Will Shortz autorystę išsiaiškino 2005 m.: Garns vardas buvo įtrauktas tarp bendradarbių tik numeriuose, kuriuose buvo Number Place. Garns mirė 1989 m. ir manijos nematė.
Garns rėmėsi senesnėmis idėjomis. Leonhard Euler XVIII a. tyrė lotyniškus kvadratus, tinklelius, kuriuose kiekvienas simbolis pasirodo po kartą kiekvienoje eilutėje ir stulpelyje, be blokų ir be sprendimo. Prancūzijoje laikraštis Le Siècle 1892 m. lapkričio 19 d. išspausdino 9x9 magišką kvadratą su 3x3 poskvadračiais, o La France jį patobulino 1895 m. Nė vienas nebuvo galvosūkis, kurį žaidžiame šiandien, nes nė vienas nesujungė eilutės, stulpelio ir bloko taisyklės viename sprendžiamame galvosūkyje. (Šaltiniai: Wikipedia straipsniai „Sudoku“ ir „Howard Garns“, kurie nurodo Will Shortz 2005 m. nustatytą Garns autorystę.)
Sudoku yra japonų frazės „Sūji wa dokushin ni kagiru“, reiškiančios „skaitmenys turi būti pavieniai“, santrumpa. Pilna frazė tapo galvosūkio japonišku pavadinimu, kai Nikoli prezidentas Maki Kaji pristatė ją 1984 m. balandį. Tada jis ją sutrumpino, paėmęs pirmąjį kanji iš kiekvieno sudurtinio žodžio: sū (数, skaičius) ir doku (独, vienas ar pavienis), gaudamas 数独, Sudoku. Pavadinimas apibūdina taisyklę: kiekvienas skaitmuo pasitaiko vieną kartą savo eilutėje, stulpelyje ir bloke.
Nikoli taip pat nustatė savo galvosūkių standartus: simetriškai išdėstyti duotų skaičių langeliai ir vienas sprendimas kiekvienam galvosūkiui. Sudoku matematika paaiškina, kodėl vieninteliam sprendimui reikia minimalaus duotų skaičių kiekio. (Šaltiniai: Wikipedia „Sudoku“; ten aprašyta Nikoli istorija.)
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1780-ieji | Leonhard Euler tiria lotyniškus kvadratus |
| 1892 | Le Siècle išspausdina 9x9 magišką kvadratą su 3x3 poskvadračiais |
| 1979 m. gegužė | Howard Garns „Number Place“ pasirodo Dell Pencil Puzzles and Word Games |
| 1984 m. balandis | Nikoli išleidžia jį Japonijoje kaip „Sūji wa dokushin ni kagiru“, vėliau Sudoku |
| 1997 | Wayne Gould randa sudoku knygą Tokijo knygyne |
| 2004 m. lapkričio 12 d. | Londono The Times pradeda skelbti sudoku |
| 2005 | Will Shortz nustato Garns kaip išradėją |
| 2006 | Pirmasis pasaulio sudoku čempionatas |
Wayne Gould, naujozelandietis ir neseniai išėjęs į pensiją Honkongo teisėjas, 1997 m. rado sudoku knygą Tokijo knygyne. Maždaug šešerius metus jis rašė programinę įrangą, galinčią generuoti galvosūkius, tada įtikino Londono The Times juos spausdinti. Pirmasis Times galvosūkis pasirodė 2004 m. lapkričio 12 d., o kiti Britanijos ir tarptautiniai laikraščiai sekė per kelis mėnesius. (Šaltinis: Wikipedia „Sudoku“.)
Sudoku dabar gyvena laikraščiuose, knygose, programėlėse ir svetainėse, o varžybinis sprendimas išaugo į organizuotą sportą su pasaulio sudoku čempionatu, pirmąkart surengtu 2006 m. Galvosūkių kūrėjai nuolat kuria variantus, keičiančius tinklelio taisykles, pavyzdžiui killer narvelius ar didesnes lentas. Norėdamas pradėti žaisti, perskaityk kaip žaisti sudoku ir pasirink Lengvą galvosūkį pagrindiniame puslapyje. Smalsu apie kitą kraštutinumą? Žr. sunkiausius sudoku galvosūkius arba paklausk, ar sudoku naudingas smegenims.